Partners4value programa yra skirta studentams norintiems išvykti į praktiką
užsienyje. Programą organizuoja Jungtinių Tautų vystymosi fondas. Pagal šią
programą ir aš atlieku praktiką Italijoje.
Taigi apie viską nuo pradžių. Aš atlieku praktika Italijos įmonėje RedInn
SRL, kuri yra įsikūrusi Livorno mieste centrinėje Italijoje, Toskanos regione.
Šis miestas yra netoli Pizos ir Florencijos miestų. Taip pat verta paminėti,
kad Livorne yra uostas. Deja, šis uostas ir pats miestas yra pramoniniai ir
daugiau pritaikyti įmonėms, todėl čia turistų nėra daug. Taip pat ir naktinių
pramogų, nes visas jaunimo gyvenimas vyksta už 30 km Pizoje. Nepaisant to
uostas yra pamėgtas prabangių jachtų, bei kruizinių laivų.
Įmonė, kurioje aš atlieku praktiką, užsiima konsultacijomis. Ji konsultuoja
įmones, kurios dalyvauja konkursuose gauti finansavimą projektams pagal Europos
sąjungos FP7 programą. Įmonė padeda įmonėms pasirinkti šaukimus (ang. calls),
kuriuose jie turėtų daugiausiai šansų gauti finansavimą, bei kurie atneštų
daugiausiai naudos įmonei. Taip pat įmonė padeda ruošti pačius pasiūlymus (ang.
proposals) ir dalyvauja projektuose kartu su įmonėmis, universitetais, bei tyrėjais
kaip koordinatorius. Be viso to įmonė, kai kuriuose projektuose dalyvauja ir
pati kaip organizatorius. Pavyzdžiui, šiuo metu įmonė dirba prie projekto apie
vandentvarką ir organizuoja vasaros mokyklą Romoje. Įmonės projektų spektras
labai platus. Ji dalyvauja projektuose, kurie susiję su telekomunikacijomis,
NFC, RFID technologijomis, aplinkosauginiuose projektuose, bei daugybėje kitų.
Įmonė nėra didelė, tačiau ji turi platų pažinčių tinklą ir bendradarbiauja su
įvairiomis institucijomis, bei įmonėmis įvairiuose pasaulio kampeliuose.
Praktikos metu man tenka dirbti su keletą projektu tuo pačiu metu.
Daugiausiai tenka dirbti su vasaros mokykla, kuri įvyks rugsėjo mėnesį Romoje.
Šiame projekte man tenka koordinuoti bendravimą su dalyviais, atsakinėti
laiškus į jiems rūpimus klausimus, bei vykdyti naujų dalyvių registraciją. Taip
pat man tenka dirbti ir reklamuoti šį
projektą. Reikėjo išsiuntinėti šimtus laiškų žmonėms, kuriuos galėtų dominti ši
programa. Be to, teko surasti ir paruošti mokyklos reklamą įvairiuose
internetiniuose šaltiniuose. Po reklamos paskleidimo taip pat pagal visus
Europos sąjungos projektų reikalavimus teko ruošti trumpą ataskaitą apie tai,
kur ir kaip buvo reklamuojamas renginys.
Ir tai tik vienas projektas, prie kurio tenka dirbti. Taip daug laiko tenka
praleisti padedant paruošti Pizos universiteto pasiūlymą gauti finansavimą,
kuriame jie planuoja rengti magistrantūros programą Afrikos studentams. Šiam projektui
tenka rašyti įvairias ataskaitas (atskiras dalis galutiniam pasiūlymui) apie projekto
naudos gavėjus, situaciją Afrikos šalyse, kurios dalyvaus projekte (ang. background
report), apie jų ekonominę situaciją, bei ateities planus tam tikrose
industrijose. Tenka padirbėti ir už anglų kalbos specialistą trumpinant kolegų atsiųstus
tekstus ir perdarant juos, kad jų esmė išliktų ta pati, visi svarbiausi faktai
būtų paminėti, bet tekstas užimtų mažiau vietos. Šiuo metu daugiausia laiko
tenka praleisti dirbant ties šiais projektais, tačiau tai tik maža dalis darbų,
į kuriuos esu įtraukiamas.
Pati įmonė nepasižymi griežta struktūra, kurią esame įpratę matyti Lietuvoje.
Ji turi du savininkus, kurie planuoja mūsų darbus, tačiau į juos mažai kišasi.
Taip pat mes turime ir tiesioginį projektų vadovą, kuris koordinuoja
praktikantus ir padeda atlikti užduotis. Įdomiausia yra tai, kad pati įmonė ir
mano ofisas, kuriame tenka dirbti, yra įsikūręs verslo inkubatoriuje. Šiame
centre dirba daugybė mažų Italijos įmonių, kurios specializuojasi įvairiose
srityse. Ofise dirba du žmonės, tai yra aš ir mano kolega Ispanas, kuris atvyko
į šią įmonę pagal Erasmus Entrepreunership programą. Jis čia atvyko semtis
patirties, kadangi turi nuosavą įmonę, kuri irgi pradėjo veiklą konsultacijų
srityje projektams pagal FP7 programą. Mūsų koordinatorius dirba ir gyvena
Pizoje, tai yra kažkur 15 minučių kelio traukiniu nuo Livorno. Dažniausiai
bendravimas su juo vyksta per skype, e-paštu arba per Dropbox programą. Laikas
nuo laiko jis aplanko mus ofise ir paskiria naujus projektus. Toks darbas
suteikia daug laisvės kūrybiškumui, kadangi užduotis tenka atlikti pačiam,
tačiau svarbiausia, kad visą laiką darbai yra prižiūrimi, bei koordinuojami. Gaunamas
atgalinis ryšys, kas yra padaryta gerai, ką reikėtų tobulinti, bei į kurias
sritis įsigilinti. Labiausiai mane žavintis aspektas šioje įmonėje yra tai, kad
aš kaip praktikantas esu laikomas žmogumi ir lygiateisiu darbuotoju.
Palyginimui Lietuvoje praktikos metu dažniausiai tenka vergauti atliekant
administracinius darbus, kurių niekas kitas nenori daryti, o įmonė nėra
suinteresuota apmokyti, bei suteikti žinių studentui. Tuo tarpu šioje įmonėje
be darbų, kuriuos reikia atlikti taip pat kviečia dalyvauti ir pokalbiuose su
partneriais, diskusijose su kolegomis apie įvairius projektus. Be to, moko ir
parodo visą Europos sąjungos vykdomų projektų struktūrą, kaip pati įmonė veikia
ir kokias veiklas vykdo. Taip be tiesioginio darbo gaunam ir žinių apie įmonės
veiklą.
Tačiau nors ir atrodytų tenka dirbti su daugybe projektų, darbas tikrai
nėra sunkus, bet atsakingas, todėl lieka daug laisvo laiko pramogoms. O kur kur
bet Italijoje yra ką veikti. Vien ko verta paminėti faktą, kad įmonė yra
įsikūrusi Toskanos regione, o tai reiškia galimybę būti ir aplankyti tokius
garsius ir įspūdingus miestus, kaip Piza ar Florencija. O maistas... Vietinis
maistas čia yra nuostabus... Picos tokios, kokių nerasi niekur kitur.... Dar
svarbu paminėti, kad Livornas kaip ir kiti pajūrio miestai yra įžymus savo
žuvies patiekalais... Ir kalbant apskritai žuvies čia galima nusipirkti tiesiai
iš žvejybinio laivo. O pasirinkimas tiesiog neįtikėtinas pradedant paprastomis
(kurių pavadinimų, deja, nežinau) baigiant rajomis, rykliais, kalmarais,
gigantiško dydžio krabais, bei midijomis. O vaisių turbūt net neverta minėti...
Po Itališkų apelsinų niekada nebesinorės valgyti jų Lietuvoje, nes tas
neįtikėtinai sodrus kvapas, bei saldus skonis greitai užkariauja visus skonio
receptorius. Vien ko vertas faktas, kad perpjovus apelsiną juo pradeda kvepėti
visi namai. Kiti vaisiai taip pat daug sodresnio skonio, nei kad juos galima
paragauti namuose. Beje, dar grįžtant prie jūros gėrybių verta paminėti tokius
vietinius patiekalus, kurių vien pavadinimai žadina vaizduotę, tai Cacciucco
(patiekalas iš penkių žuvų) arba Sphageti al Nero (makaronai su sepijos rašalu),
kurie yra būtent Livorno puošmena.
Na, o vynui manau būtų galima išskirti ne tik kad atskirą pastraipą, bet ir
atskirą straipsnį. Toskanos regionas garsėja visame pasaulyje savo vynais ir
ypač vietiniais: Chanti raudonais vynais. Livornas čia nėra išimtis. Keliaujant
aplinkiniuose regionuose galima išvysti daugybę vynuogynų ir pamatyti kartais
keistų vaizdelių. Pavyzdžiui keliaujant į Florenciją traukiniu galima išvysti
sojų lauką, o jo viduryje paliktą stačiakampį plotelį, kuriame yra auginamos
kelios eilės vynuogių. Italijoje įsigyti vyno galima visur: visos net ir
mažiausios krautuvėlės jų turi... O vynų pavadinimų turbūt yra daugiau nei
įmanoma išmokti.... Jų visokių visokiausių pradedant pigiausiais, kuriuos gali įsigyti
kartoninėje ar plastikinėje pakuotėje už kelis eurus baigiant vynais, už
kuriuos gali pakloti ir šimtinę kitą. Na, o skonis... turbūt visko išdegustuoti
neįmanoma, tačiau mėgstamą vyną ras kiekvienas.... Kiek teko ragauti vynai
tikrai verti savo vardo, nes ir už kelis eurus gali įsigyti vyną, kuris
pakerės, bei turės puikų sodrų skonį, o „paklojęs“ apie dvidešimt eurų gali
įsigyti tikrai įspūdingo skonio vyną, kuris įsirėš visam gyvenimui... Na bet
vynuose svarbiausia ragauti ragauti ragauti.... nes tik paragavęs daugelio vynų
gali atrasti tą vienintelį... Visai kaip meilėje...
Kultūra taip pat nuostabi pradedant įspūdinga architektūra, kuri tiesiog
užburia... Gali vaikštinėti valandų valandas Florencijos gatvėmis ir vis
atrasti kažką naujo, kažką įspūdingo. O žmonės tikri pietiečiai, o tai reiškia
- ypatingai draugiški... Jei tik pamatys tave klaidžiojantį gatvėje su
žemėlapiu būtinai kas nors prieis ir paklaus, ar nereikia pagalbos.. o vien ko
verta man nutikusi istorija... gyvenamąjį būstą mums surado įmonė, tačiau
atvykus į Livorną mus turėjo pasitikti buto savininkas. Na jis ir pasitiko....
Kartu su savo sese. Kartu jie aprodė mums mūsų naująjį bustą, ir truputėlį
aprodė miestą ir aišku parodė kavinę, kurioje galima pigiai ir skaniai užkąsti
vietinių patiekalų, bei išlenkti bokalą kitą alaus. Beje, alus Italijoje
palyginus su lietuvišku tikrai prastas. Nors nėra ko stebėtis - jie turi begales
vyno ir alus nėra populiarus. Tai va - išlenkus keletą bokalų su mūsų naujais
draugais, laikas skriejo tiesiog kosminiu greičiu. Beje, prie mūsų jau buvo prisijungęs
ir mūsų italo draugas. Taigi pirma diena Italijoje, o mes jau gėrėme alų su
didele kompanija. Beje, užsiminus apie Lietuvą ir krepšinį iš karto buvo pasiūlyta
sužaisti partiją artimiausią savaitgalį... Pasirodo netgi Italijoje yra
krepšinio fanų! Taip pat draugiškumu pasižymi ir vadovai. Tik mums atvykus,
mūsų koordinatorius per pirmąjį pokalbį užtikrino, kad kurį savaitgalį mus
būtinai pakvies pas save paragauti tradicinių Itališkų patiekalų kartu su jo
šeima. Taigi tik atvykus visi tave pasitinka kaip seną gerą draugą ar šeimos
narį, nors ir mato tave pirmą kartą.
Ar verta vykti praktikai į užsienį? Be jokios abejonės! Tai yra
neįkainojama patirtis. Čia galima ne tik praturtinti savo profesinius
sugebėjimus, bet ir pasisemti tarpkultūrinės patirties, sutikti naujų žmonių. O
svarbiausia šiame nuotykyje pagrindinė patirtis ateina ne su darbu, o būtent su
gyvenimu svetimoje šalyje, nes tik atsidūręs tokioje aplinkoje gali iš naujo pažinti
save, atrasti naujų sugebėjimų, kurių niekada nemanei, kad turi, ir įgyti taip
visiems reikalingo pasitikėjimo savimi. Ir net neverta minėti to, kad gali
pamatyti daugybę įspūdingiausių pasaulio miestų, bei ne tik juos pamatyti, bet
ir pajusti gyvendamas juose. Šiuo atveju kalbos nemokėjimas, ar finansų stoka
yra tik pasiteisinimai, nes patirtis įgyta tokios praktikos metu yra
neįkainojama ir palieka pėdsaką pasąmonėje visam laikui. O visos kliūtys yra
išsprendžiamos. Be to, pietiečiai labai draugiški žmonės: net ir nemokėdamas
vietinės kalbos gali su jais susišnekėti, jei labai nori ir labai reikia. Tikras
Italas niekada į tave nenumos ranka. Dažniausiai kai jie suvokia, kad tu esi ne
vietinis, jiems kyla noras padėti kaip tik gali, nors ir ne visada tai įmanoma.
Na o sunkiausia šiame nuotykyje - turbūt apsispręsti ir susitvarkyti dokumentus
ir visą popierizmą, o tai atlikus gali tris mėnesius mėgautis nauju gyvenimu.
Taigi... jei vis dar mąstai, ar pasirinkti praktiką užsienyje ar ne, nedvejok -
laikas fobijas palikti Lietuvoje ir nertis į svaiginančius nuotykius saulėtoje
Italijoje ar kurioje kitoje šalyje.